Rusnės dekanato vizitacijų apžvalga

vizitacijos 1857 b

Archyvuose išlikę 1840, 1850, 1857 metais darytos Rusnės dekanato (Šilokarčemos apskritis) parapijų vizitacijos aktai, kurie saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Su dalimi dokumentų galima susipažinti per  epaveldas.lt svetainę. 

Evangelikų parapijų vizitacijos klausimai ir atsakymai leidžia susidaryti to meto Rusnės dekanato (apėmusią Verdainės, Kintų, Saugų ir kitas parapijas) būklę ir vaizdą. 

Panašu, kad kiekvienos parapijos klebonas prieš pačią vizitaciją gaudavo vokišką standartizuotą blanką, kuriame iš anksto surašydavo visą svarbiausią statistinę informaciją. Iš ko apie tai galime spręsti? Palyginus kunigų parašus su anketoje matomu rašymo stiliumi. Kiekviena anketa užpildyta skirtingu braižu, atitinkančiu parapijos kunigo rašybos stilių. Galutinės pastabos surašomos paties superintendento ranka. Prūsūjos bažnyčių patronu dažniausiai nurodomas pats karalius, todėl labai dažnai naujai steigiamops Klaipėdos krašto parapijos sulaukdavo ir karališkų dovanų, kaip pavyzdžiui – bažnytinių vitražų, ar būdavo prisidedama finansuojant bažnyčios statybas.

Pirmoji dalis apkausoje skirta bažnyčios darbuotojams ir personalui. Joje nurodomi šie duomenys:  kas tuo metu parapijoje buvo klebono pareigose; ar parapijoje buvo antrasis kunigas (arba praktikantas). Darbuotojų darbo patirtis, amžius ir netgi – gaunamų bažnytinių pajamų suma.

Toliau: Kas užima bažnytinės mokyklos mokytojo ar kantoriaus pareigas. Ar jie moka lenkų arba lietuvių kalbas, kas aktualu buvo tose Prūsijos žemėse su dideliu lenkiškai ir lietuviškai kalbančių vietinių gyventojų skaičiumi. Nurodomi bažnyčios seniūnai ar svarbesni už bažnyčią atsakingi tarybos nariai.

Antroji dalis skirta ūkinei daliai. Pirmiausia žiūrima į pastatų ir aplinkos būklę, ar jie nėra avarinės būklės, ar juos nereikia remontuoti, ar suplanuoti statybos darbai atlikti kokybiškai ir užbaigti. Kokios būklės yra vargonai.

Kiek žemės ar miško turi bažnyčia ir kaip jie naudojami. Nurodoma net kokiais matais vadovaujamasi, kadangi dar nebuvo metrinės matavimo sistemos: kulmišku, prūsišku, magdeburgo etc. Ar yra numatyta žemės, kuri būtų skirta kunigų našlių išlaikymui, ar numatytos patalpos gyventi kunigų našlėms ir kokia jų būklė.  

Ar tinkamai prižiūrimas bažnytinis inventorius, ar tinkamai vykdoma turto ir lėšų apskaita. Nurodomi taisytini trūkumai.

Trečioje dalyje dėmesys skiriamas bažnyčios ir mokyklos reikalų dokumentavimui. Kur saugomi dokumentai ir registrai, ar jie tinkamai tvarkomi, kaip jie pildomi, ar bylos susegtos ir įrištos, kokie buvo pastebėti trūkumai.

Ketvirtoji dalis skirta bažnyčios metrikams. Kas pildo pagrindines knygas ir kas atlieka metrikų knygos kopijavimą. Kada ir kam perduodama jų kopija. Ar vizitatoriui knygos patikrinimui buvo pateiktos geros būklės, surištos. Ar vizitatorius pats jas matė ir peržiūrėjo. Ar yra daromas abėcėlinis registrų priedas. Kiek ir kokių patarnavimų įvyko. Nurodomas skaičius per metus atliktų: krikštų, laidotuvių, santuokų, atgailą atlikusių, komunikantų, aplankytų ligonių, sutuoktų porų. Pateikiamas bendras parapijiečių skaičius, iš jų nurodomas lenkų ir lietuvių skaičius.  Kai kurios sritys yra detalizuojamos: ar tame tarpe nebuvo savižudžių ir smurtinių mirčių, ir pan. 

Penktoji dalis skirta giedojimui. Ar vaikai mokosi tik vienbalsio ar ir daugiabalsio giedojimo. Kokį giesmyną naudoja, koks bažnyčios lankomumas. Kaip sekasi dalyvauti liturgijoje.

Šešta dalis pamaldų tvarka ir bažnytinis gyvenimas. Kada vyksta pamaldos vasaros ir žiemos laiku, kada vokiškos ir kada lietuviškos. Kokia kita dvasinė veikla vykdoma, pavyzdžiui, ar vyksta vakarinės pamaldos, Biblijos valandos ir pan. Kokiais tekstais buvo naudojamasi pamokslaujant ir kaip sakomi paruošti pamokslai. Ar naudojama 1829 metų Agenda pamaldose. Ar dvasininkas per tą laiką buvo kur nors trumpam išvykęs ir kas jį pavadavo ir, ar buvo tai suderinta su vadovybe. Kokia situacija su bažnyčios lankymu. Kaip lankoma bažnyčia sekmadieniais ir per šventes. Ar jaunimas po konfirmacijos lankosi bažnyčioje. Ar yra gyvenančių susidėjus. Ar veikia kokių nors sektantų ir kiek. Kiek tikslinių aukų surinkta.

Septintoji dalis skirta konfirmantų ruošimui. Kiek jaunuolių lankė pamokas, kada prasidėdavo mokslai, kur ir kiek ilgai jie tęsdavosi. Kokiomis dienomis ir kokiu laiku buvo renkamsi pakomoms. Kokiu vadovėliu buvo naudojamasi. Kiek iš vaikų buvo visiškai neraštingi ar sunkiai skaitantys, kiek dar nebuvo sulaukę 14 metų. Kiek yra neturinčių krikštą ir amžių patvirtinančių dokumentų, arba tų, kurių tėvai katalikai.

Matyti, kad pasirengimas konfirmacijai daugumoje parapijų vykdavo nuo balandžio mėnesio iki spalio. Žemiau nurodytos planuojamų Konfirmacijos švenčių datos: Saugose: 1857 10 18; Verdainėje: 1857 10 11, 1857 10 18; Rusnėje: 1857 09 06; Šakūnuose: 1857 09 27; Kalnėnuose: 1857 09 27; Karklėje: 1857 09 27; Kintuose: per Mykolines (1857 rugsėjo 29).

Aštunta dalis skirta praktikantams, t.y. besirengiantiems tapti dvasininkais. Ar tokių buvo ir kokį išsilavinimą turi, kokius egzaminus jau išlaikę, kokią veiklą vykdė parapijoje, kokia kalba, kaip lankė pamaldas.

Devinta dalis – duomenys apie patį vizitacijos metu vykusį patikrinimą. Kiek truko patikrinimas ir kur jis vyko. Kiek dalyvavo suaugusiųjų, kiek buvo atrinkta vaikų apklausai iš ankstesnių metų konfirmantų ir kiek iš būsimų konfirmantų. Kas ir kokį pamokslą, žodį ar maldą pasakė patikrinimo pradžioje, kokiu šv. Rašto tekstu remėsi. Ką akcentavo superintendentas. Parašai dalyvavusių vizitacijoje komisijos narių.

Dešimta dalis – superintendento asmeninės pastabos.

Dauguma anketoje randamų atsakymų ir žinių yra labai lakoniškos. 

Vizitacijų priedas – konfirmantų patikrinimo ir žinių vertinimo aktai, kuriuose nurodomi vaikų vardai ir pavardės, gimimo metai, skaitymo ir rašymo įgūdžiai, kaip mokėjo giesmių posmelius ir šv. Rašto eilutes, kaip gerai žinojo Biblijos istorijas, giesmių melodijas ir liturgiją.  

Vėliau dekanato centru taps Verdainės parapija, o dekanatą papildys naujai steigiamos parapijos: Vyžių, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Šilokarčemos. 

PASTABA: Kadangi ranka rašyti tekstai būna sunkiai įskaitomi, kai kurios datos ar vietovardžiai gali būti nurodyti su klaidomis. Juos būtina dar sutikrinti su kitais šaltiniais.