POŽIŪRIS Į SAKRAMENTUS
Reformatai turi du sakramentus: krikštas įtraukia tikinčiuosius į malonės sandorą bei paženklina tarnystei. Viešpaties Vakarienė primena Sandoros pažadus, o tikintieji iš naujo patvirtina paklusnumą. (Liuteronybė: Kas tai? p. 104) Mokymas apie sakramentalijas pilnai atmetamas, kadangi šventais laikomas tik Dievas ir jo Žodis.
Reformatai moko, kad krikštas yra regimas priėmimo į krikščionišką bendruomenę ženklas, kurioje tikintieji gauna nuodėmių atleidimą ir išganymą. Neregimas malones bažnyčioje per sakramentus gauna tik tas, kuris turi tikrą ir gyvą tikėjimą.
Pripažįstamas kūdikių krikštas bei krikštas, kuris buvo atliktas kitose krikščioniškose konfesijose.
Tikima, kad Viešpaties Vakarienės metu gaunama tikra duona ir tikras vynas, kaip dvasinio susijungimo su Viešpačiu Kristumi ir kitais tikinčiaisiais ženklas. Tačiau tvirtinama, kad Kristus komunijoje dalyvauja ne kūniškai, bet dvasiškai.
Nesureikšmina kokia duona bus naudojama sakramentui: su raugu ar be raugo. Sakramentui dažniausiai naudojama kasdieniška duona, kuri duodama į ranką. Iš taurės geria ne tik dvasininkai, bet ir tikintieji.
POŽIŪRIS Į PAMALDAS
Atmetamos bet kokios perteklinės bažnytinės apeigos ar bažnytinis inventorius (todėl nenaudojami krucifiksai (kryžiai su nukryžiuotuoju), procesiniai kryžiai, nepersižegnojama). Neleidžiama bažnyčioje laikyti ir šventųjų statulų ar paveikslų. Draudžia jiems melstis. Altorius sakramentui pakeičiamas paprasčiausiu „Dievstaliu”, pabrėžiant, kad Kristus Vakarienę šventė prie paprasto stalo, o gal net – sėdėdami ant žemės.
POŽIŪRIS Į KUNIGUS
Ordinaciją galėtų atlikti bet kuris kunigas, bet dažniausiai ordinacija pavedama senjorui (superintendentui). Kasdieniniai kunigo rūbai – nėra reglamentuoti. Nustatyti tik rūbai, kuriuos kunigas dėvi atlikdamas religinius patarnavimus. Kunigai gali būti vedę.