Istorinė akimirka. Įsiamžino 1970 metais Sinode Tauragėje dalyvavę kunigai bei parapijų deleguoti atstovai.
Vienas pirmųjų evangeliškų Sinodų mūsų kraštuose vyko Prūsijoje, o tiksliau – Karaliaučiuje 1530 metais, siekiant sudaryti krašto evangelikų bažnyčios tikėjimo išpažinimą.
Kadangi 1530 metais dr. Pilypas Melanchtonas sudarė evangelikų tikėjimo išpažinimą, o jo parengtą tekstą peržiūrėjo ir jam pritarė žymiausi reformatoriai, atskiras prūsiškas tikėjimo išpažinimas tapo nebereikalingas. Melanchtono išpažinimas buvo viešai pristatytas Augsburge vykusiame Reichstage kaip bendras visų evangelikų išpažinimas, dabar žinomas kaip „Augsburgo tikėjimo išpažinimas”.
Vėliau Sinodai būdavo šaukiami tik tuomet, kai prireikdavo visuotinai priimti (arba viešai patvirtinti) svarbiausius su tikėjimo dalykais susijusius nuostatus ar atsakyti į iškeltus klausimus. Likę dalykai, dažniausiai, būdavo sprendžiami kunigaikščio ar konsistorijos potvarkiais.
1750 m. Berlyne bažnyčios reikalams sukuriama generalinė konsistorija, apjungusi vietines konsistorijas. Prūsų Lietuva buvo pavaldi provincinei konsistorijai Karaliaučiuje, su kuria tvirtą ryšį išlaikė net iki 1945 metų.
1817 metais Prūsijoje buvo sudaryta bažnytinė unija, kuri administraciškai į vieną unijinę Evangelikų bažnyčią sujungė Prūsijos liuteronų ir reformatų bažnyčias.
Tuo tarpu, LDK teritorijoje veikusios liuteroniškos parapijos išliko daugiau ar mažiau savarankiškos, ir dalyvaudavo tik svarbiausiuose sinoduose kaip, kad Sinode, kuriame 1570 metais buvo pasirašytas Sandomiro konsensusas, t.y. susitarimas tarp liuteronų ir reformatų bažnyčių dėl savitarpio pagalbos iškilus sunkumams.
Šį susitarimą atnaujinti prireikė ir po 1717 metais Abiejų Tautų respublikoje priimtų suvaržymų protestantams. Šie suvaržymai paskatino artimesnį bendradarbiavimą tarp liuteronų ir reformatų.
Augsburgo tikėjimo išpažinimo (evangelikų liuteronų) bažnyčios konsistorija Vilniuje buvo įkurta 1780 metais. Konsistorija panaikinama 1830 metais parapijas prijungiant prie Kuršo.
1832 metais Sankt Peterburge įkuriama Rusijos imperijos liuteronų bažnyčios Generalinė konsistorija, kuri sprendė ir Lietuvos parapijų reikalus.
Pirmasis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Sinodas vyko 1919 metais Kaune. Sinodo metu buvo paskelbta apie atsiskyrimą nuo Rusijos imperijos evangelikų liuteronų bažnyčios. Laikinosios konsistorijos pirmininku tapo kun. dr. Henrikas D. Sroka.
Panašią konsistoriją bandoma sudaryti ir Klaipėdos krašte, po to kai 1923 metais teritorija buvo prijungta prie Lietuvos, tačiau dar 1919 metais vykęs Klaipėdos krašto bažnyčios Sinodas viešai išreiškė poziciją likti Vokietijos bažnyčios dalimi ir jos atkakliai laikėsi.
1924 m. trumpam buvo įkurta Lietuvai pavaldi savarankiška nuo Karaliaučiaus konsistorija, kurios generalsuperintendentu tapo Rusnės kunigas Valantinas Gailius, tačiau ji nesulaukė vietos kunigų ir parapijų palaikymo.
Klaipėdos krašto bažnyčios įjungimas į Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią įvyko tik pokaryje. 1955 metų sinodas Kretingoje patvirtino Lietuvos TSR evangelikų liuteronų bažnyčios įstatus, apimančius ir Klaipėdos krašto parapijas.
1970 metais konsistorijos pirmininku ir senjoru buvo išrinktas kun. Jonas Kalvanas, o konsistorija perkeliama į Tauragę.
1976 metais vykusio sinodo metu atstatoma vykupo pareigybė, palaipsniui vyksta tradicinių liturginių rūbų atstatymas. 1995 metais patvirtinamas vyskupo rūbų reglamentas, o nuo 2007 metų – ir kunigų rūbai.
Lietuvos evangelikai liuteronai – konservatyvi ir liuteroniškų konfesinių raštų besilaikanti bažnyčia.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčioje Sinodai pradedami pamaldomis su komunija. Po pamaldų laukia trumpesnė ar ilgesnė Sinodo sesija, kurioje aptariami įvairūs su bažnyčios gyvenimu susiję klausimai, priimamos rezoliucijos.
2022 metais vykusį Sinodą evangelikai liuteronai užbaigė giedodami giesmę „Taigi imk mano ranką”. Giedojimas susikabinus už rankų – nepajudinamos bažnytinės vienybės ženklas.
LRT Kelio laidoje (2023.09.17) žiūrėkite apie liuteroniškų bažnyčių Sinodus ir jų istoriją.