1955 m. Ylakių baptistų bendruomenės choras.
Evangelikai baptistai neturi vieningo valdymo centro. Bendruomenėms būdinga tradicijų ir požiūrių teologinė įvairovė. Jos neturi ir vieningo standartizuoto tikėjimo išpažinimo, todėl kiekviena bendruomenė (jei yra toks poreikis) yra laisva priimti savo suformuluotų tikėjimo dalykų išpažinimą.
Jos laisvanoriškai gali jungtis į įvairias sąjungas, kaip kad Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga.
Batistų bendruomenės nuo kitų skiriasi tuo, kad neturi dvasininkų luomo (kaip tokio).
Dvasiniai bendruomenių vadovai vadinami pastoriais.
Kitų tarnautojų darbui nusakyti naudoja savo priimtus ir patvirtintus terminus: diakonas, pamokslininkas, vyresnysis, misionierius, šlovintojas ir pan.
Ką bendra turi šios bendruomenės su evangelikais liuteronais ar reformatais?
Pirmiausia, panašus požiūris į Šv. Raštą bei nuteisinimo doktriną. Giedojimo tradicija.
Antra, dar viena jungianti grandis – seniau, be oficialių pamaldų, vykdavę ir neformalūs liuteroniški pietistiniai surinkimai bei namų pamaldos. Baptistų tradicija artimiausia, būtent, surinkimininkų tradicijoms, kurie savo pasaulietinius pamokslininkus vadindavo „sakytojais”.